prydaržė

prýdaržė sf. (1) K, pridar̃žė (2) Vlkv, prydar̃žė (2) Zp, Br, prydaržė̃ (3^a) 1. CII742, Q568, Krz219, R, MŽ aptverta vieta prie tvarto, kur laikomi gyvuliai, diendaržis, laidaras: Prydaržė̃[je] kiaulės ir karvės stovi Ss. 2. Grš, Alk, Snt įdubesnė vieta kieme, kur sumetamas tvarte netelpantis mėšlas, šiukšlės: Kartais visas pulkas [žvirblių] nusileidžia ar ant pridaržės, ar ant kiemo ties vištų sląstomis V.Kudir. Da prydar̃žėje bus pora vežimų mėšlo Jnk. Jau visus tvartus išmėžėm, tik pridar̃žė likosi Šn.